Hi-Fi žemųjų dažnių garsiakalbiai

Hi-Fi žemųjų dažnių kolonėlė papildo atkuriamą garsą žemaisiais dažniais ir gali padėti subalansuoti tiek muzikos, tiek filmų garso klausymąsi. Tačiau renkantis neužtenka žiūrėti į vieną rodiklį: svarbios prijungimo galimybės, nustatymai, patalpos savybės ir derėjimas su pagrindinėmis kolonėlėmis. Tinkama vieta ir atsargus derinimas dažnai būna tokie pat reikšmingi kaip pats modelis. Toliau pateiktos rekomendacijos padės tau pasirinkti suderinamą sprendimą be nepagrįstų lūkesčių.

Hi-Fi žemųjų dažnių kolonėlės ir jų vaidmuo sistemoje

Žemųjų dažnių kolonėlė skirta žemiesiems dažniams atkurti. Stereosistemoje ji gali papildyti diapazoną, kurį pagrindinės kolonėlės atkuria ribotai, tačiau rezultatas priklauso nuo konkrečios sistemos, patalpos ir nustatymų. Tikslas nebūtinai yra kuo ryškesni bosai – svarbu tolygiai susieti garsą su pagrindinėmis kolonėlėmis, išvengiant trikdančio gaudesio ar lengvai nustatomos žemųjų dažnių šaltinio vietos.

Aktyvi žemųjų dažnių kolonėlė turi integruotą stiprintuvą ir paprastai valdiklius, leidžiančius ją priderinti prie sistemos. Pasyviai kolonėlei reikia tinkamo išorinio stiprintuvo, o prijungimas turi atitikti tiek stiprintuvo, tiek visos sistemos galimybes. Todėl prieš pirkdamas patikrink įrenginio tipą, esamas įvestis ir garsumo valdymo būdą.

Prijungimas prie stiprintuvo ir kolonėlių

Pirmiausia patikrink savo stiprintuvo ar išankstinio stiprintuvo išvestis kategorijoje Hi-Fi stiprintuvai ir išankstiniai stiprintuvai. Žemųjų dažnių kolonėlei pažymėta išvestis arba žemo lygio išankstinio stiprintuvo išvestis jungiama prie atitinkamos žemųjų dažnių kolonėlės linijinės įvesties. Kai kurie modeliai palaiko stereofoninę linijinę įvestį, kiti turi atskirą įvestį žemųjų dažnių kolonėlės signalui. Jei įrenginiai turi tik kolonėlių lygio signalą, tau reikia žemųjų dažnių kolonėlės su suderinama aukšto lygio įvestimi ir prijungimo pagal gamintojo instrukciją.

Nepasikliauk panašia jungčių forma. Patikrink, kokį signalą suteikia išvestis, ar jos garsumas keičiasi kartu su pagrindiniu garsumu ir kur nustatomas skiriamasis dažnis. Jei naudoji vientisą sistemą iš kategorijos Hi-Fi sistemos, patikrink visų jos dalių dokumentaciją. Derindamas su pagrindinėmis kolonėlėmis iš kategorijos Hi-Fi garsiakalbiai, atsižvelk į jų tikrąjį skambesį patalpoje ir nepradėk automatiškai nuo kraštutinių žemųjų dažnių kolonėlės nustatymų.

Žemųjų dažnių kolonėlės vieta patalpoje

Žemiesiems dažniams didelę įtaką turi patalpos matmenys, sienų, kampų, baldų padėtis ir klausymosi vieta. Perkėlus žemųjų dažnių kolonėlę bosų tolygumas gali pasikeisti net nekeičiant jokių elektroninių nustatymų. Kampas ar sienos artumas kai kuriose vietose gali paryškinti bosus, bet kartu sustiprinti netolygų rezonansą. Todėl universalios vietos nėra.

Pradėk nuo praktiškos vietos priekinėje sistemos dalyje ir klausyk iš įprastos klausymosi vietos. Tada po truputį perkelk žemųjų dažnių kolonėlę ir lygink tuos pačius pažįstamus įrašus panašiu garsumu. Stebėk žemųjų tonų tolygumą, o ne tik jų kiekį. Jei vienas tonas išskirtinai stiprus, o kitas silpnas, pirmiausia pabandyk pakeisti kolonėlės ar klausymosi vietą ir tik tada labiau keisk nustatymus.

Pasirūpink stabiliu pagrindu, laisva erdve pagal instrukciją ir neuždenk valdiklių, jungčių ar galimų korpuso angų. Taip pat pagalvok apie saugų maitinimo ir signalo laidų išvedžiojimą. Nestatyk žemųjų dažnių kolonėlės ten, kur ji gali apvirsti, kur ją veikia drėgmė arba kur laidai sudaro kliūtį.

Skiriamojo dažnio, lygio ir fazės nustatymas

Skiriamasis dažnis nurodo sritį, kurioje žemųjų dažnių kolonėlės garsas susijungia su pagrindinių kolonėlių garsu. Tinkama vertė priklauso nuo kolonėlių, filtravimo būdo ir patalpos akustikos, todėl jos negalima patikimai nustatyti vien pagal korpuso dydį. Pradėk nuo įrenginių instrukcijose pateiktų rekomendacijų, o vėliau derink klausydamas arba matuodamas, jei turi tinkamą įrangą.

Nustatyk tokį lygį, kad žemieji dažniai skambėtų kaip visos sistemos dalis. Jei klausantis įprastos muzikos žemųjų dažnių kolonėlė nuolat atkreipia į save dėmesį, ji gali būti nustatyta per garsiai arba jos diapazonas pernelyg persidengia su pagrindinių kolonėlių diapazonu. Fazės ar poliškumo valdiklis padeda suderinti garsą pereinamojoje srityje; iš klausymosi vietos palygink galimas padėtis ir palik tą, kurioje perėjimas vientisesnis. Vienu metu keisk tik vieną parametrą, kitaip nebus aišku, kas sukėlė skirtumą.

Ką patikrinti prieš renkantis ir pirmą kartą klausantis

• Patikrink, ar ieškai aktyvios, ar pasyvios žemųjų dažnių kolonėlės ir kokio stiprinimo reikia prijungimui.
• Užsirašyk tikslias stiprintuvo išvestis ir žemųjų dažnių kolonėlės įvestis, ne tik jungčių pavadinimus.
• Patikrink, ar atitinkamos išvesties garsumas seka pagrindinį sistemos garsumą.
• Išsiaiškink, kuris įrenginys valdys skiriamąjį dažnį ir ar filtrai be reikalo nepersidengia.
• Pasirink iš tikrųjų prieinamą vietą su saugiu maitinimu, laidų išvedžiojimu ir reikiama ventiliacija.
• Perskaityk instrukcijas prieš jungdamas kolonėlių lygio signalą ar keisdamas poliškumą.
• Pirmą kartą įjungdamas nustatyk mažą garsumą ir didink jį palaipsniui.
• Lygink tuos pačius įrašus iš įprastos klausymosi vietos.
• Išbandyk kelias vietas patalpoje, prieš bandydamas netolygumus spręsti vien garsumo didinimu.
• Derink lygį, skiriamąjį dažnį ir fazę po vieną žingsnį ir nuolat užsirašyk pakeitimus.
• Patikrink rezultatą klausydamas tyliau bei įprastu garsumu ir naudodamas kelis pažįstamus įrašus.
• Baigęs derinti pritvirtink laidus ir palik valdiklius pasiekiamus vėlesnėms korekcijoms.

Kaip įvertinti rezultatą

Gerai į sistemą įsiliejanti žemųjų dažnių kolonėlė nebūtinai turi atskirai atkreipti dėmesį. Stebėk, ar sistema tolygiai atkuria žemuosius tonus, ar bosai neužgožia viduriniųjų dažnių ir ar garso pobūdis netampa trikdančiai kitoks persikėlus į įprastas vietas klausymosi zonoje. Įrašai skiriasi žemųjų dažnių kiekiu, todėl nevertink nustatymų pagal vieną kūrinį. Jei pakeiti kolonėlių, baldų ar klausymosi vietą, dar kartą patikrink pagrindinius žemųjų dažnių kolonėlės nustatymus.